- pravardžiavimas
- pravardžiãvimas dkt.
.
pravardžiavimas
Look at other dictionaries:
pravardžiavimas — pravardžiãvimas sm. (1), prãvardžiavimas (1) K → pravardžiuoti: Sauliui visa rodės paprastu dalyku, prideramu ir tinkamu, lygiai pasityčiojimo pravardžiavimai, lygiai aukštinimo Vaižg. | refl.: Už pravardžiavimąsi ir jį patį piemenys praminė… … Dictionary of the Lithuanian Language
buožgalvis — 2 buožgal̃vis, ė smob. (2), buožgalvis (1) 1. kieno didelė galva (ppr. pravardžiavimas): Karvė buožgal̃vė Ln. Šalin, buožgalvi tu! Lkš. Aš tau, buožgal̃vi, parodysiu, kad tu man bulves išganei! Mrj. 2. smailas, neaugalotas medis: Eglė buožgal̃vė… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškrikštijimas — iškrìkštijimas sm. (1) pravardžiavimas (?): Gal pakūtavoti, kantriai nukentėdamas iškrikštijimus P. krikštijimas; apkrikštijimas; atkrikštijimas; iškrikštijimas; pakrikštijimas; persikrikštijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išpravardžiavimas — išpravardžiãvimas sm. (1) → išpravardžiuoti: Be tikrų pavadinimų, turi dar po keletą išpravardžiavimų Vaižg. | refl. Vaižg. pravardžiavimas; išpravardžiavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išvardis — ìšvardis sm. (1) 1. L540, Š gram. žr. įvardis: Su rodomuoju išvardžiu LTIII125(Bs). 2. Kltn, Všk pravardžiavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
keideliškis — keidelìškis, ė smob. (2) toks pravardžiavimas: Anoj pusėj Šakių keidelìškiai, sakuotnugariai Šk … Dictionary of the Lithuanian Language
kemžys — kemžỹs, ė̃ smob. (4) 1. Snt suskurdėlis, neūžauga (žmogus ar gyvulys): Tik tu žiūrėk, koks tas Julius kemžỹs! Šk. Koks te vyras: kemželis Gdž. Šitas veršis jau neužaugs – jis pasiliks jau toks kemžỹs Žvr. Toks kemžys (veršis), o jau duria Šk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
keršnuguris — keršnugùris, ė smob. (2) Dr menk. kas lopiniuota nugara (sulopytais drabužiais apsivilkusio žmogaus pravardžiavimas) … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaušalakė — kiaušalãkė sf. (2) pravardžiavimas lapės, kuri geria paukščių kiaušinius: Kiaušalãkės labai kytros Rtn … Dictionary of the Lithuanian Language
kilbukas — kilbùkas (plg. kilbas) sm. (2) 1. J, T.Ivan, Mt, M, Dv, Aln, Pn, An maža karpinių šeimos žuvis, gružlys (Gobio gobio): Meškerioju Šventojoj kilbukus, maudausi A.Vien. Vaikai kilbùkų ir su kepure pagauna Šmn. Kilbùką sugavau Rs. Ir an meškerės… … Dictionary of the Lithuanian Language
